Vengrijos konstitucija – kairiųjų politikų įkaitė

Pirmą kartą apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną sužinojau vos prieš porą savaičių. Tada „Lietuvos ryto“ savaitgalio priede „Rytai-Vakarai“ perskaičiau apie jį ilgą ir niekinantį tekstą, kuriame ministras pirmininkas vadinamas pasipūtėliu, garbėtroška, diktatoriumi. Atvirai kalbant, tąkart beveik patikėjau. Tokio kryptingo žiniasklaidos puolimo prieš asmenį, valstybę ar partiją seniai neteko matyti, o dar labiau intriguoja tai, kad puolama ne visai aiškiais ir, sakyčiau, silpnoką pagrindą turinčiais kaltinimais.

Nors tenka sutikti, kad kai kurios „Fidesz“ partijos atliktų permainų nuostatos galėtų būti ginčytinos, bet priekaištai dėl demokratijos naikinimo ir bandymo kurti autoritarinį valdymą yra neįtikinamai perdėti. Šiuo populizmu užsiimantys Europos Sąjungos politikai iš tiesų kariauja visai kitokį karą, o juos neva įsiutinusios centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos tarnybos reformos iš tiesų, atrodo, tėra tik priedanga.

Vengrijos konstitucija sąjungai, kuri kuo atkakliausiai iš piliečių gyvenimo stengiasi išguiti patriotizmą, tradicinę šeimos sampratą ir krikščioniškąsias dorybes, yra lyg spjūvis į jos tolerancijos kaukę. Ši konstitucija nurodo, kad santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters, kad gyvybė yra sergėjama nuo pat jos pradėjimo, kad vengrų tautą vienija Dievas. Vargu, ar turiu teisę laikyti save tikru krikščioniu, bet šios reformos išties džiugina, nes gina man svarbias vertybes – tautą, tradicinę šeimą, gyvybę.

Akivaizdu, kad kairiųjų pažiūrų vakariečiams tiek V.Orbanas, tiek jo partijos priimta konstitucija virto labai nepatogia realybe, nes išdrįso gana aršiai pasipriešinti Europos Sąjungos norma tampančiam tradicijų naikinimui ir tautų niveliavimui. Kad toks požiūris sąjungoje yra vyraujantis galime spręsti jau vien iš jos vadovų kalbų. Štai naujai išrinktas Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (iki tol buvęs socialistų lyderiu!) jau savo pirmąją kalbą baigė fraze „Europa Tėvynė“. Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy‘us yra dar paprastesnis – pernai savo kalboje jis lyg niekur nieko pareiškė, kad nacionalinių valstybių era apskritai jau baigėsi, o savarankiškos valstybės yra tik iliuzija ir melas.

Politikų ir žiniasklaidos priemonių požiūriai į „Fidesz“ vyriausybę didžiai priklauso nuo politinių pažiūrų. V.Orbano vyriausybę palaiko tiek Lietuvos, tiek, sakykim, Lenkijos dešiniosios minties partijos. Situacija panaši ir Europos Parlamente – vienintelė vengrus palaikanti šio parlamento jėga yra centro dešiniųjų sparnas. Politinis kvapelis juntamas ir spaudoje; pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kairiųjų pažiūrų „The Guardian“ piešia slogų Vengrijos vaizdą, o konservatyvusis „The Daily Telegraph“ gina V.Orbaną. Atrodo, kad Vengrijoje kilęs skandalas yra greičiau jau kova už ideologiją, o ne kova dėl demokratijos.

Iki šiol vienas iš svarbiausių Vengrijos konstitucijos priešininkų argumentų buvo tas, kad, jų žodžiais tariant, pati vengrų tauta reformoms nepritaria. Kaltinimas yra keistas turint omenyje, kad konstitucijos tekstas buvo paviešintas dar prieš rinkimus ir galbūt net buvo viena iš V.Orbano partijos „Fidesz“ sėkmės priežasčių. Konstitucijos oponentai rėmėsi protestais prieš „Fidesz“, vykusiais Budapešte, bet šiuos jų argumentus sutriuškino sausio 21 dieną įvykęs mitingas, kurio metu net 100 tūkstančių vengrų išreiškė paramą V.Orbano vyriausybei. Joks opozicijos rengtas mitingas nepritraukė panašaus dalyvių skaičiaus. Šis vengrų tautos pareikštas noras patiems tvarkytis savo kieme turėjo užčiaupti net aršiausius kritikus.

Mes negalime žinoti, ar kada nors iš tiesų V.Orbanas nepataps Vengrijos diktatoriumi – jokia valstybė nėra šimtu procentų apsaugota nuo panašios lemties. Tokiu netikėtu atveju buvusiems jo rėmėjams tektų tik pripažinti fantastinį kai kurių žmonių įžvalgumą atpažinti diktatorių net tada, kai jo visai nematyti…

Sveika sąžinė kalba, kad šitaip susiklosčiusioje situacijoje visų svarbiausia yra išsaugoti laisvos vengrų tautos suverenitetą ir teisę gyventi taip, kaip jai norisi. Vengrai moka kovoti už šią savo teisę – tai jie jau padarė per didvyrišką 1956 metų sukilimą. Tąkart vengrai parodė, kad yra didi tauta. Šį kartą jie ir vėl savo valią aiškiai ir garsiai išsakė mitingo metu: „Leiskite mums nuspręsti!“; „Mes nebūsime kolonija!“.

therepublic.com nuotrauka