Kategorijos „Kasdienybė“ įrašai ↓

Karingi kaimynai bei senjorai – už šaudymą ir deginimą…

Turbūt jau girdėjote, kad Kaune naktį kažkas padegė butą su besilinksminančiu jaunimu. Vienas žmogus sudegė, 11 susižeidė šokdami pro langus. Akivaizdu, kad buvo siekiama jaunimą pražudyti, nes degaus skysčio buvo pripilta pro duris, tokiu būdu užkertant vienintelį kelią išsigelbėti iš 7 aukšte esančio buto.

Apie padegėjų žiaurumą, aišku, nė kalbos nėra, bet mane šįkart labiau pritrenkė ir taip jau ne kartą nustebinę legendiniai DELFI komentatoriai. Štai daugiausiai „patinka“ surinkę komentarai:

„tam ir vadinasi tie rajonai miegamieji, o ne pasilinksminimo. Kaimynams matyt baigesi kantrybe. Ir pilnai juos suprantu.“

„Taip.Naktis-poilsiui.Nori baliaus,gyveni daugiabutyje,vaziuok i kaimo turizmo sodyba ar eik i kluba.Nakti nevalia triuksmauti,kur miega zmones.Gausi kulka i kakta.Nesistebek.Tik taip reikia kovoti su ramybes drumstejais.“

„o kodel zmones turi reiksti uzuojauta debilams kurie naktimis lebauja ir neduoda ramybes savo kaimynams?man tai ju nei kiek negaila,matyt ne pirmas kartas ir i pastabas nereagavo.taigi kaip sauksi,taip ir atsisauks.jei padege delto kad triuksmavo,saunuolis padegejas,gal kitiems debilams bus pamoka kad reikia gerbti kaimynu ramybe?“

„kokias debilais reikia buti, kad vakarelius rengt ne kokiam klube, sodyboj, o daugiabutyje. gera pamoka ubagams“

Ir taip toliau, reiškia. Pastaruoju metu man kažkodėl tokių ir panašių minčių prieš akis pasirodo gerokai per daug. Štai vakar poetas Marius Burokas „Facebook“ paviešino ne ką mažiau įdomų autobuse nugirstą dviejų pensininkų pokalbį apie benamius:

„- Reikia jiems Hitlerio.
– Hitlerio tikrai reikia.
– Surinktų visus, išvežtų, išverstų į kokią duobę. Kad nesmirdėtų. Vis tiek jie visi psichiškai nesveiki.“

Tai tiek, žodžiu. Įspūdinga, ar ne? Tai gal čia ir DELFI komentaruose pensininkai, kuriems prie Hitlerio buvo geriau, siautėja ir suspaudinėja 150 „patinka“ mygtukų?

Atrodo, kad jei Lietuvoje atsirastų antrasis Breivikas, tai jis taptų panašiu mini-dievuku, kaip dabar Kedys. Nes juk patogiausia išspręsti problemą pašalinant nepatikusį asmenį, jei jis, pavyzdžiui, triukšmauja, šiukšlina ar dvelkia prakaitu. Laimei mūsų šalyje ginklų negalima įsigyti taip lengvai, kaip JAV. Priešingu atveju juk Seimo ir Vyriausybės langai būtų apšaudomi kasdien.

Nežinau, ką ir galvoti, nes, nors viešuoju transportu naudojuosi nuolat, niekada neteko išgirsti panašių pokalbių. Ne tik apie Hitlerį, bet ir apie va tokius anksčiau minėtus padegėjus ar dar ką nors. Man visi kažkokie gana normalūs atrodo. O paskui įsijungi kompiuterį ir pamatai, kad gal taip nėra. Gražios maskuotės? Nežinau. Bet populiarųjį meme su užrašu „I don‘t want to live on this planet anymore“ geriau dar paslėpsiu. Bent jau iki rinkimų.

Beje, kadangi ne taip seniai persikrausčiau gyventi į naujus namus, tai dabar kiek neramu pasidarė. Ar netaps mada šitaip kovoti su triukšmaujančiu jaunimu? O kas, jei vienas iš komentatorių – mano kaimynas? Labanakt mano baliams… O, vargeli tu mano! Gerai, kad gyvenu ne 7 aukšte.

Pirmasis

Mano pirmasis puikusis įrašas šiame nuostabiame tinklaraštyje nėra nei pasisveikinimas, nei prisistatymas, nes blogas tuo pačiu adresu (aleksandravicius.lt) veikė ir anksčiau, tik jau kokius metus buvo neprižiūrimas, o galų gale ir visai nusprogo. Taigi apsimesiu, kad bent kažkas mane dar atsimena nuo senojo tinklaraščio laikų, nors tie žmonės iš tiesų tėra mano brangieji draugai ir tėvai.

Šiaip jau šis mano pirmasis puikusis įrašas yra apskritai niekinis, nes norima juo tik kažkaip užkurti blogą, kad po to ramia širdimi galėčiau kalbėti apie man svarbius dalykus. Kadangi planas buvo toks menkas, tai jis ir pavyko nepriekaištingai.

Gražios metų pradžios, mielieji, džiaugiuosi vėl čia atsiradęs, džiaugiuosi ir vėl dingdamas iš čia, bet žinau, kad greitai susitiksime. Ir daug rimčiau pasikalbėsime, nes dabar tai visai kažkaip nerimta…

Pirmasis įrašas!!!